EDUARDAS BALSYS

Eduardas Balsys (1919–1984) – reikšminga figūra lietuvių profesionaliosios muzikos istorijoje, kompozitorius, kurio kūrybos meninė vertė pelnė jam XX a. klasiko titulą. Debiutavęs dramatiškiausiu valstybei metu – po Antrojo pasaulinio karo, Balsys savo talentu ir darbštumu svariai prisidėjo užtraukiant žiojėjusią karo ir stalinizmo represijų žaizdą muzikų bendruomenėje. Įgijęs solidų išsilavinimą Lietuvos ir Leningrado (dabar – Sankt Peterburgo) konservatorijose, veikiai jis tapo autoritetingu kompozicijos profesoriumi ir vienu produktyviausių Lietuvos kompozitorių, rašęs monumentalius sceninius ir koncertinius kūrinius, kurių sklaidą puoselėja jau kelios atlikėjų kartos. Sunku būtų pervertinti jo kaip pedagogo nuopelnus: jis išugdė kelias kompozitorių ir muzikologų kartas.

Balsio kūriniams būdingas stiprus dramatizmas, emocionalumas, neoklasicizmo stilistikos ir modernizmo bei avangardinių muzikos kalbos priemonių sintezė. Jo simfoniniai kūriniai išsiskiria  raiškia, spalvinga, efektinga orkestruote. Kompozitorius pirmasis pradėjo naudoti populiariosios muzikos ritmus koncertinėje muzikoje, sykiu didelį dėmesį skyrė estradinių dainų ir kino muzikos kūrybai, skatino ir kitus kompozitorius, ypač savo mokinius, profesionaliai prisidėti prie populiariosios muzikos kultūros plėtros. 

Viena svarbiausių jo kūrybos temų – jūra. Balsys – neprilygstamas kompozitorius-marinistas. Vaikystės metų Klaipėdoje įspūdžiai, pajūrio trauka, uosto romantika ataidi daugelyje jo kūrinių –  balete „Eglė – žalčių karalienė“ (1960), operoje „Kelionė į Tilžę“ (1979), poemoje kameriniam orkestrui „Jūros atspindžiai“ (1981), estradinės muzikos klasika tapusiose dainose „Senas jūrininkas“, „Daina apie Klaipėdą“, „Jūreivių užstalės daina“, „Ei jūs toliai žydrieji“ ir kt.

Tad neatsitiktinai svarbiausi jubiliejinių Balsio metų renginiai vyks Klaipėdoje, kur jo meninę vaizduotę kurstė vaikystėje pamilta Baltija.

Jūratė Katinaitė