Hipertenzija ir elektroforezė. Proteomika hipertenzijoje


Hematurijos ir proteinurijos svarba ir diferencinė diagnostika VUL SK Nefrologijos centras Hematurija ir proteinurija yra dažni radiniai pirminės sveikatos priežiūros praktikoje. Daugumai pacientų, kuriems vienąkart bendrame šlapimo tyrime nustatoma hematurija ar proteinurija, nerandama inkstų ligos, o ištyrus pakartotinai nenormalių pokyčių paprastai neaptinkama.

Registruokitės Fizioterapija — tai ligų ir traumų gydymas natūraliais bei dirbtiniais fizikiniais veiksniais. Fizioterapija graik. Fizioterapijos procedūros aktyvina kraujotaką ir gerina audinių mitybą, slopina uždegimą, gerina raumenų tonusą, silpnina raumenų spazmus, o svarbiausia — malšina skausmą ir aktyvina gijimo procesus.

Šiandien proteinurija apibūdinama kaip baltymų išsiskyrimas su šlapimu, didesnis nei mg per parą. Sveikiems žmonėms padidėjęs baltymų išsiskyrimas su šlapimu labai skiriasi ir gali atsirasti dėl laikino inkstų filtracinio barjero pralaidumo padidėjimo, pavyzdžiui, ką tik gimusiems naujagimiams, nėščioms moterims, išsimaudžius šaltame vandenyje ar dėl kitų laikinų priežasčių.

Apie 20 procentų normaliai hipertenzija ir elektroforezė baltymų yra mažos molekulinės masės, pavyzdžiui, imunoglobulinai molekulinė masė apie 20  daltonų40 procentų yra didelės molekulinės masės albuminai apie 65  daltonųo 40 procentų sudaro Tamo-Horsfolo mukoproteinai, kuriuos išskiria distalinis inkstų kanalėlis [3].

Glomerulinės ligos ir sindromai Glomerulinės ligos ir sindromai išsivysto, kai pažeidžiami inkstų glomerulai, tai hipertenzija ir elektroforezė lemia proteinurijos ir hematurijos atsiradimą. Inkstų ligos ar sindromai paprastai skirstomi atsižvelgiant į šlapimo pokyčius proteinuriją, hematurijąsisteminių požymių buvimą ir inkstų funkcijos sutrikimo laipsnį. Vienas svarbiausių šlapimo radinių, apibūdinančių pakitusią inkstų funkciją yra proteinurija. Proteinurija klasifikuojama pagal baltymo šlapime atsiradimo sąlygas ir nustatymo dažnį praeinanti, ortostatinė ir nuolatinėpagal baltymo kiekį šlapime 1 lentelė ir pagal pažeidimo 10 cholesterolio sveikatos širdies nepakankamumas arba patofiziologinį mechanizmą glomerulų, kanalėlių arba perpildymo perkrovos.

Pirmąkart nustačius baltymą šlapime būtina įvertinti, ar proteinurija praeinanti trumpalaikė ar nuolatinė. Jei keliuose šlapimo mėginiuose pakartotinai randama baltymo, būtina laikytis proteinurijos ištyrimo algoritmo 1 schema.

Hematurijos ir proteinurijos svarba ir diferencinė diagnostika

Proteinurija gali hipertenzija ir elektroforezė dėl glomerulų ligos —  glomerulonefrito, glomerulopatijos kai randama albuminurija — arba kitų sutrikimų. Proteinurija dėl glomerulų ligos nustatoma juosteliniu šlapimo tyrimu arba kiekybiškai išmatuojant albumino išsiskyrimą su šlapimu kreatinino ir albumino santykis šlapime [6].

Proteinurija, atsirandanti ne dėl glomerulų ligos, skirstoma pagal patofiziologinį mechanizmą: Kanalėlių proteinurija — atsiranda, jei pažeidžiami kanalėliai bei intersticinis akupresūra hipertenzijai paveikslėliuose, tuomet mažos molekulinės masės baltymai filtruojami per glomerulą ir ne visiškai absorbuojami inkstų kanalėliuose.

Paprastai proteinurija neviršija 2 g per parą. Galimos priežastys — hipertenzinė nefrosklerozė, tubulointersticinis glomerulonefritas, nefropatijos, tokios kaip Fankonio sindromas, analgetinė nefropatija, ureminė nefropatija, apsinuodijimas sunkiaisiais metalais ir kt.

Perpildymo perkrovos proteinurija — atsiranda dėl padidėjusios mažos molekulinės masės baltymų, tokių kaip lengvosios grandinės, filtracijos ir ekskrecijos, pvz. Proteinurija gali būti įvairaus laipsnio. Postrenalinė proteinurija — paprastai susijusi su šlapimo takų infekcija. Glomerulinės kilmės proteinurijos nustatymas Juosteliniu šlapimo tyrimu paprastai nustatoma glomerulų proteinurija, nes kitiems baltymams šis šlapimo tyrimas nėra jautrus. Tačiau jei proteinurija nustatoma kiekybiniu šlapimo baltymų tyrimu — paros šlapime, arba apskaičiavus baltymo ir kreatinino santykį šlapime, reikia papildomai atlikti šlapimo baltymų elektroforezę ir imunofiksaciją, norint sužinoti tikrąją hipertenzija ir elektroforezė kilmę [4, 5].

Pacientų, kuriems nustatoma glomerulų proteinurija, įvertinimas ir diferencinė diagnozė iš dalies priklauso nuo to, ar pacientas serga nefroziniu sindromu, ar ne.

Kiti būdingi požymiai: edemos, hipertenzija ir elektroforezė, lipidurija, padidėjęs kraujo krešumas. Dauguma suaugusių pacientų, kuriems nustatytas nefrozinis sindromas, turėtų būti siunčiami pas gydytoją nefrologą, kuris spręstų, ar reikia atlikti inkstų biopsiją. Papildomi tyrimai, galintys padėti nustatyti nefrozinį sindromą sukėlusią priežastį: glikozilintas hemoglobinas HbA1C, cukriniam diabetui diagnozuoti ; antinuklearinis antikūnas ir dvigubos grandinės DNR dsDNR antikūnai sisteminė raudonoji vilkligėanti-fosfolipazės A2 receptorių anti-PLA2R antikūnai membraninė nefropatija ; vyresniems nei 50 metų pacientams turėtų būti atliekama baltymų elektroforezė su imunofiksacija įtairant mielominę ligą ; hepatito B ir C virusų bei žmogaus imunodeficito viruso ŽIV tyrimai, C3 ir C4 komplemento koncentracijos kraujyje tyrimai.

Nustačius specifinę histologinę diagnozę, pacientams kartais atliekami kiti serologiniai, mikrobiologiniai ir genetiniai tyrimai.

Nefrozinis sindromas gali būti pirminis arba antrinis.

Trečioji tema: Širdies nepakankamumas: diagnostikos ir gydymo pagrindai

Antrinis nefrozinis sindromas dažniausiai pasireiškia dėl diabeto, infekcijos ar autoimuninės ligos ir yra dažnesnis nei pirminis nefrozinis sindromas. Diabetinė nefropatija yra dažniausia antrinė nefrozinio sindromo priežastis.

Baltymas šlapime

Nors minimalių pokyčių nefropatija yra dažniausia pirminio nefrozinio sindromo priežastis vaikams, membraninė nefropatija ir židininė segmentinė glomerulosklerozė ŽSGS yra dažniausios suaugusiųjų pirminio nefrozinio sindromo priežastys. Dažniausios nefrozinio sindromo priežastys nurodytos 2 lentelėje. Glomerulų proteinurija be nefrozinio sindromo gali svyruoti nuo kelių šimtų mg per parą iki nefrozinės kartais net iki 3  mg per parą. Tokiems pacientams taip pat gali būti įvairaus laipsnio inkstų pažeidimas, hipertenzija ir hematurija.

Ortostatinė hipotenzija (I 95.1)

Izoliuota proteinurija Proteinurijos vertinimas pacientams, kuriems nėra nefrozinio sindromo, priklauso nuo to, ar proteinurija yra izoliuota nėra sisteminės ligos, hipertenzijos, hematurijos ar azotemijos.

Pacientai be aiškios etiologijos turėtų būti vertinami dėl savaime praeinančios proteinurijos, o jaunesni nei 30 metų amžiaus — dėl ortotsatinės proteinurijos [1]: Savaime praeinanti tranzitorinė proteinurija — dažna tarp jaunų pacientų.

Tai tokia proteinurija, kuri praeina savaime: pakartojus šlapimo tyrimą po 1—2 savaičių bent du kartus per mėnesį hipertenzija ir elektroforezė neberandama.

Šių pacientų toliau tirti nereikia, jie turėtų būti patikinti, kad inkstų liga neserga.

Kaip amžinai atsikratyti hipertenzijos Vaskulitas Klausimas, kaip atsikratyti hipertenzijos amžinai, nerimauja daug, ir tik tie žmonės, kurie nusprendžia įveikti šią ligą, suranda atsakymą. Dabar yra tendencija, kad jis pradėjo sutrikdyti hipertenziją, ne tik senyvus, bet ir jaunesnius nei 35 metų žmones.

Dažniausios priežastys — karščiavimas, paprasti liaudies receptai hipertenzijai gydyti fizinė veikla, stresas, traukuliai ir hipovolemija ar dehidratacija.

Ortostatinė posturalinė proteinurija — pasižymi padidėjusiu baltymų išsiskyrimu esant vertikalioje padėtyje ir normaliu baltymų išsiskyrimu gulint.

Kaip amžinai atsikratyti hipertenzijos

Tai dažniausia vaikų, ypač paauglių, izoliuotos proteinurijos priežastis. Ją galima diagnozuoti atlikus dienos ir nakties šlapimo tyrimus. Dienos, kai užsiimama kasdiene veikla, mėginyje, paprastai būna hipertenzija ir elektroforezė baltymų koncentracija, o nakties, kai gulima, — normali. Pacientams, sergantiems glomerulų liga, gulint įprastai proteinurija taip pat sumažėja, tačiau niekada nebūna normali. Ortostatinė proteinurija yra gerybinė būklė, susijusi su normalia inkstų funkcija.

Šiems pacientams rekomenduojama kasmet matuoti kraujospūdį ir atlikti šlapimo tyrimus [4]. Esant nuolatinei izoliuotai proteinurijai t.

Jei randama izoliuota proteinurija, mažesnė nei 1 g per parą, tuomet inksto biopsija svarstytina, tačiau gali būti naudinga pacientams, kuriems randamas didesnis paros proteinurijos kiekis.

hipertenzija ir elektroforezė

Atlikus inksto biopsiją galima nustatyti tokias ligas kaip židininė segmentinė glomerulų sklerozė, membraninė nefropatija, amiloidozė ar Fabry liga.

Esant permanentinei izoliuotai proteinurijai be inkstų nepakankamumo, rekomenduojama nefrologo konsultacija, rutiniškai kas 6—12 mėnesius stebėti inkstų funkciją ir proteinuriją. Neizoliuota proteinurija Proteinurija ir sumažėjęs glomerulų filtracijos greitis. Pacientai, kuriems randama ne nefrozinė proteinurija ir yra sumažėjusios inkstų funkcijos, turi būti siunčiami pas gydytoją nefrologą.

Elektroforezės mechanizmas juosmens stuburo išvaržose

Dažniausiai diagnozei patvirtinti atliekama inkstų biopsija. Taip pat užsakomi papildomi laboratoriniai kraujo ir šlapimo tyrimai žr. Rekomenduojama inkstų funkcijos rodiklius ir proteinuriją stebėti kas 3—6 mėnesius [4, 5, 6]. Proteinurija ir glomerulinės kilmės hematurija.

  1. Atsistojus, veikiant gravitacijos jėgoms, kraujo susitvenkia kojų ir dubens venose.
  2. Kaip amžinai atsikratyti hipertenzijos - Vaskulitas November
  3. Hipertenzija ir visiška kairės kojos blokada
  4. Kūno masės indeksas sergant hipertenzija

Ryškiausias glomerulų hematurijos požymis yra pakitę dismorfiniai eritrocitai šlapimo nuosėdų mikroskopiniame tyrime, taip pat gali būti randama eritrocitinių cilindrų. Hematurija su proteinurija, inkstų pažeidimu ar kitais simptomais vadinama glomerulonefritu.

hipertenzija ir elektroforezė

Glomerulonefritas dar vadinamas nefritiniu sindromu, kurį sukelia glomerulų uždegimas. Dėl šio uždegimo atsiranda hematurija, įvairaus laipsnio proteinurija kartais gali būti ir nefrozinė bei leukociturija, nesant šlapimo takų infekcijos. Tokiems pacientams taip pat hipertenzija ir elektroforezė būti hipertenzija, inkstų nepakankamumas bei sisteminis organų pažeidimas, pasireiškiantis kraujavimu iš plaučių, purpura, artritu.

Visus pacientus, sergančius glomerulonefritu, turėtų įvertinti hipertenzija ir elektroforezė, o daugeliui jų turėtų būti hipertenzija ir elektroforezė inksto biopsija. Būtina diferenciacija su IgA nefropatija, įvairios kilmės vaskulitais.

hipertenzija ir elektroforezė